- martmergė
- mar̃tmergė sf. (1) 1. Lex19, MŽ109, K, Plk pamergė: Marčios merga bus mar̃tmergė J. Gabrielė, kaip arčiausia gentis, buvo paskirta per pirmąją martmergę LC1881,22. 2. K, M, Kn, Snt mergina, susilaukusi kūdikio.
Dictionary of the Lithuanian Language.